Muitų karas jau oficialiai prasidėjo, o nuolat didėjantys muitai taip pat turėjo labai rimtą poveikį daugybei įmonių.
Mūsų rankšluosčių pramonėje tokie aukšti muitai taip pat daro reikšmingą poveikį rankšluosčių įmonėms. Tiksliau, kokių aspektų tai liečia?
Pagal specialistų analizę, tai daugiausiai bus matoma muitų taikymo srities, įmonių rinkos struktūros, tiekimo grandinių išdėstymo ir reagavimo gebėjimų požiūriu.
1. Eksportui orientuotos įmonės: Tiesiogiai veikia eksporto konkurencingumą
Eksportui orientuotos įmonės, ypač tiekiančios į JAV kaip į pagrindinę rinką, tikrai patirs tiesioginį eksporto konkurencingumo poveikį ir net gali patirti sunaikinamą smūgį.
Kylantys kaštai ir kainų pranašumas: Jei įmonės pagrindiniai eksporto rinkai (pvz., JAV) taiko muitus rankšluosčiams, eksporto kaštai padidės. Įmonės turės absorbavoti kaštus mažindamos kainas arba didindamos gamybos efektyvumą. Žinoma, dažniausiai šie kaštai bus perkelti į vartotojus; priešingu atveju tai gali sukelti užsakymų praradimą.
Užsakymų perkėlimas: Daugelis tarptautinių pirkėjų gali nukreipti savo dėmesį į šalis, kurios taiko mažesnius muitus (pvz., Pietrytų Aziją ir Indiją), kad įsigytų prekių, dėl ko sumažės mūsų rankšluosčių įmonės rinkos dalis. Taip pat, kaip šiandieninė Brazilijos sojų pupelių pirkimo praktika viduje.
Atsako strategija: Kai kurios įmonės gali išvengti muitų atidarydamos gamyklas užsienyje (pvz., Vietnamoje ar Kambodžoje), tačiau tai reiškia perkėlimo kaštus ir tiekimo grandinės restruktūrizavimo riziką. Visgi mažosioms ir vidutinėms įmonėms tai vis dar nerekomenduojama.
2. Įmonės, kurios naudoja importuojamas žaliavas: kaštų spaudimas stiprėja
Žaliavų kainų padidėjimas: jei tarifai apima žaliavų, tokių kaip medvilnė ir cheminės gijos, importą, tai tiesiogiai padidins įmonių gamybos kaštus. Pvz., jei mes naudojame amerikietišką medvilnę ar kai kurias aukštos kokybės spausdinimo dažus, tai po mokesčių įmonių pelno marža stipriai susitrauks.
Tiekimo grandinės koregavimas: esant dabartinei situacijai, įmonė turi ieškoti alternatyvinių tiekėjų, taip pat nori plėtoti naujus rinkos segmentus. Jei pasikliaujama tik viena zona, tai kai kyla problema, tai tiesiogiai veikia įmonę. Tačiau trumpuoju laikotartpiu alternatyvūs tiekėjai ir rinkos gali susidurti su kokybės svyravimų arba derybų galios stokos problema, taip pat reikės tam tikro laikotarpio, kad viskas grįžtų į normalų lygį.
3. Įmonės orientuotos į vidaus rinką: konkurencinės aplinkos pokyčiai
Muitų tarifų padidėjimas, importo kainų didėjimas, vietinės įmonės gali išgyventi dėl importuotų prekių kainų kilimo, vietinės rinkos dalis.
Potencialus rizikos šaltinis: Jei vietinė rankšluosčių pramonė tuo pačiu metu susidurtų su eksporto sutrikimais ir daugybė įmonių persiorientuotų į vietinį pardavimą, tai gali sukelti perpildytą vietinės rinkos situaciją ir kainų karą. Nors kainų karai visada egzistavo, tokie kainų karai yra dar baisiau.
4. Bendras poveikis pramonei
Mažosios ir vidutinės įmonės patiria didesnį spaudimą: Mažosios ir vidutinės įmonės patys pagal save nėra labai stiprios, trūksta derybų galios, technologijų ar lėšų. Tokioje rinkos aplinkoje jos gali bankrutuoti dėl augančių išlaidų ar sumažėjusių užsakymų. Nors tai taip pat gali būti laikoma pramonės konsolidavimo pagreitinimu, galiausiai tik išgyvenusios įmonės tampa lyderėmis ir pramonės stuburu.
Technologinio modernizavimo spaudimas: ilgalaikėje perspektyvoje muitų tarifų spaudimas gali priversti įmones didinti automatizacijos lygį ir plėtoti aukštos pridėtinės vertės produktus. Tai taip pat privers įmones nuolat tobulėti, didinti gamybos našumą ir mažinti gamybos kaštus ir pan. Tačiau tai reikės investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei rekonstrukcijos lėšas.
Santrauka:
Trumpalaikėje perspektyvoje muitų tarifų padidėjimas gali sukelti 30–50 % eksportuojančių rankšluosčių įmonių pelno mažėjimą, o neefektyvios įmonės gali išeiti iš rinkos. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali skatinti pramonės struktūros keitimąsi ir technologinį modernizavimą. Konkretus poveikis turi būti vertinamas atsižvelgiant į įmonių lankstumą, politikos lankstumo mechanizmus (pvz., subsidijas) ir globalią ekonominę aplinką.
EN
